Spausdinimo versija

Milda Ališauskienė

Praėjusią vasarą Lietuvos spauda pranešė, kad šalyje įkurta masonų ložė. Daugeliui paslaptingai skambanti organizacija nusprendė išeiti į viešumą, tiek išrinktasis atstovas ryšiams su visuomene, tiek istorikai komentavo šios organizacijos istoriją bei tikslus, akcentuodami labdaringą masonų veiklą.

Įvairiai vertinama Laisvųjų mūrininkų brolija arba masonai, tokiais tapo dėl savo uždarumo, griežtos narystės bei spėjamos įtakos istoriniams įvykiams. Tačiau nepaisant pabrėžtinai pasaulietinės savo veiklos Laisvųjų mūrininkų brolijos arba masonų aprašymą galime aptikti ir religijotyrininkų literatūroje. Kita vertus prieš porą metų Didžiojoje Britanijoje naujai paskirtas Kenterberio arkivyskupas, Anglijos Bažnyčios vadovas, atsisakė skirti į aukštesnius postus dvasininkus šios brolijos narius, teigdamas, jog krikščionybė ir masonai yra nesuderinami dalykai. Tokiu būdu dar kartą iškeldamas klausimą apie masonų religinius įsitikinimus. Taigi kviečiu dar kartą prisiminti šios organizacijos istoriją, santvarką bei pasaulėžiūrą.

Masonai istorijoje

Istorikai teigia, jog pirmoji masonų didžioji ložė buvo įkurta 1717 metais Didžiojoje Britanijoje. Vėliau iš Britų salų masonai paplito Prancūzijoje bei Amerikoje. Manoma, jog per Paryžiaus salonus masonų idėjos įtakojo Amerikos, o vėliau ir Prancūzijos, revoliucijas. Benjaminas Franklinas, gausiai parėmęs Amerikos revoliuciją buvo masonas, taip pat kaip ir Amerikos prezidentai George Washingtonas, James Madison bei James Monroe.

Jau 1776 metais pirmoji masonų ložė buvo įkurta ir Lietuvoje. To meto masonų vaidmuo šalies visuomeniniam bei kultūriniam gyvenimui buvo didžiulis, daugiausia buvo veikiama mecenatystės bei labdaros srityse. Pirmoji masonų ložė Lietuvoje buvo pavadinta „Šv.Karolio riterių komandorija“, vėliau pervadinta Vilniaus „Gerojo ganytojo“ lože. Vėliau ji suskilo į tris – „Gerojo ganytojo“, „Išminties šventovės“ ir „Uoliojo lietuvio“. Tuo metu Vilniuje veikė ir moterų ložė „Tobuloji ištikimybė“. Dėl to meto politinių įvykių masonų veikla nuo 1789 metų kuriam laikui buvo apmirusi, o kai kur ir visai nutrūkusi, vėl atgijo po 1812 metų. O laikotarpis tarp 1816-1819 metų yra laikomas masonų aukso amžiumi - tuo metu Lietuvoje veikė 12 masonų ložių, kurios vienijo apie 700 narių. Pasak istorikų, tuo metu „visi, kas buvo bent kiek kilnesni, iš visų plačiosios Lietuvos visuomenės klasių, siekė anuomet garbingo masono vardo, kurį vis dėlto nelengva buvo gauti“. Tuo metu masonai aktyviai dalyvavo labdaringoje veikloje, rėmė našlaičius, neturtingus, gabius studentus, kūrė įvairias socialines programas. Tačiau 1822 metais caras Aleksandras I uždraudė slaptų organizacijų veiklą, masonų ložės buvo uždarytos, o jų turtas konfiskuotas ir sudegintas. Tarp žymiausių Lietuvos masonų yra visiems žinomos pavardės – Mykolas Dluskis, Mykolas Rėmeris, Laurynas Stuoka-Gucevičius, Jonas Rustemas ir kiti.

Kaip tampama masonu

Norint tapti masonu reikia gauti ložės nario rekomendaciją bei užpildyti anketą, nurodant savo vardą, pavardę, amžių, užsiėmimą ir gyvenamąją vietą. Vėliau masonų ložės nariai turi vienbalsiai pritarti naujai kandidatūrai. Vienas svarbiausių reikalavimų masonams yra tikėjimas Aukščiausia dievybe ir sielos nemirtingumu. Tačiau praktiškai masonai laikydavosi atokiau nuo katalikų, žydų ir kitų rasių atstovų. Katalikiškose šalyse masonais dažniausiai tapdavo laisvamaniai ir antiklerikalai, tuo tarpu anglosaksų šalyse – baltieji protestantai-evangelikai. Susirinkimų metu masonams yra draudžiama kalbėtis apie religiją ir politiką, nes šios temos skaldo žmones. Masonai yra skatinami išpažinti kokią nors religiją, tačiau nėra nustatytos vienos kurios nors.

Norint tapti masonu reikia pereiti tris iniciacijos ritualo lygmenis. Pirmasis lygmuo – pradedančiojo (Entered Apprentice). Antrasis lygmuo – brolijos narys (Fellow Craft), trečias lygmuo – masonas-mokytojas (Master Mason). Ložės vadovas yra vadinamas gerbiamu mokytoju (Worshipful Master). Trečiasis lygmuo JAV gali būti pasiektas per kelis mėnesius, tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje tai užtrunka trejus metus.

Pagrindiniai masonų principai yra broliška meilė (tolerancija, pagarba, geranoriškumas ir kitų, ypač brolijos narių, supratimas), parama (rūpestis visa visuomene per filantropiją) ir tiesa (moralė). Minėti principai turėtų tapti pagrindiniais masono gyvenime. Sakoma, jog masonai priima gerus žmones ir padaro juos dar geresniais.

Masonų brolija ar masonų religija?

Jau pirmuosiuose masonų susirinkimuose buvo aptariamos metafizinės problemos, tačiau nepaisant Anglijos Bažnyčios ar kitų tuo metu vyraujančių religinių bendruomenių teologinių perspektyvų buvo atsigręžta į Vakarų ezoterinius mokymus, kuriuos anksčiau platino Rožės kryžininkų (Rosicrucians) ordinai. Praėjus keliems dešimtmečiams po įsikūrimo jau 1738 bei 1751 metais pasirodė pirmieji Popiežiaus laiškai smerkiantys masonus. Kas sukėlė tokią Katalikų Bažnyčios vadovybės reakciją, jeigu oficialiai teigiama, jog masonai tai pasaulietinė brolija, o ne dar viena religija?

Tikroji masoniškoji pasaulėžiūra naujam nariui yra perduodama etapais. Amerikos ir Didžiosios Britanijos ložėse yra naudojama 33 lygių senovinių ritualų sistema, kurios metu yra pristatoma kosmoso kaip kelių lygių, kuriuos turi pereiti siela, keliaudama į Dieviškąją tikrovę, samprata. Masonai savo religingumą supranta kaip universalų, tinkantį visoms religijoms, kuris remiasi gyvenimo bendryste, tikėjimu prigimtiniu įstatymu, esančiu kiekviename žmoguje. Tai lyg bendras visoms religijoms tikėjimas, kurį šios savo ruožtu vėliau „apaugino“ įvairiomis teologinėmis dogmomis, užmiršdamos esmę. Tikrasis masonas yra tas, kuris dirba kaip šventovėje, tiek visuomeniniame gyvenime, tiek savo sąžinės slapčiausiuose kampeliuose siekdamas atkurti savo vienovę su absoliutu, įveikia kančias ir mirtį. Tikrasis masono darbas yra darbas su savimi, su savo sąžine, įstojus į šventovę jį supa tyla, anksčiau čia patekusių, kuri padeda įsiklausyti į savo sąžinę ir tęsti vidines savo paieškas.

Jau minėta kosmoso samprata yra esminė masono pasaulėžiūroje, šių metafizinių apmąstymų esmė yra visur esantis, amžinas, nekintantis principas, esantis už kalbos galimybių konceptualizuoti (kai kur vadinamas Dievu). Šis principas įgauna išraišką prigimtiniame įstatyme. Taip pat egzistuoja kosmosas, kaip erdvė ir judesys kaip pagrindinės žmogaus suvokimo sąvokos. Kosmoso pagrindas yra Dvasia/sąmonė, kuri pasireiškia kaip energija ir materija. Kosmosas yra suprantamas kaip amžinas keitimasis ir besitęsiantis kūrimas, kai energijos ir pirminės materijos sąveikoje gimsta pagrindiniai septyni egzistencijos lygiai – fizinis, gyvybinis, karminis, astralinis, manos, budi ir atmos. Šie egzistencijos lygiai yra aptinkami ir kiekviename individe.

Masonų simbolika

Masonai iki šiol naudoja viduramžiškus mūrininkų įrankius kaip simbolius ir ritualų metu. Pavyzdžiui, gulsčiukas simbolizuoja, kad visi brolijos nariai yra lygūs. Aukščiau minėtuose iniciacijos ritualo lygiuose taip pat yra naudojami įvairūs simboliai. Pavyzdžiui, trys iniciacijos lygiai simbolizuoja trijų lygių šventovę. Įvedant naują narį į šventovę jis atsiduria pirmajame jos aukšte, t.y. ložėje, kuri simbolizuoja karaliaus Saliamono šventovę. Šis lygis simbolizuoja inicijuojamojo psichologinį kontaktą su materialiuoju pasauliu. Jam yra papasakojama apie egzistuojantį kitą lygį, kuris simbolizuoja jo sąmonę ir kuriame jis tobulės psichologiškai suprasdamas savo sąmonę. Antrojo lygio ceremonija dažniausiai vyksta šventovės viduryje esančioje koplyčioje, kuri simbolizuoja sielą. Trečiojo lygio ceremonija vyksta prie įėjimo į Šventų Švenčiausiojo, turinčio ryšį su Dvasia, patalpą.

***

Be abejo sunku būtų išsamiai aprašyti kelis šimtmečius veikiančios organizacijos raidą, veiklą bei pasaulėžiūro s kaitą tokiame nedideliame straipsnyje. Tačiau nors ir trumpai pristačius Laisvųjų mūrininkų brolijos arba masonų organizacijos pasaulėžiūrą manau ne vienam skaitytojui nekils klausimų apie religinius įsitikinimus, išpažįstamus brolijos narių tarpe, kurie be abejo leidžia daryti prielaidas apie ir religinę šios organizacijos prigimtį. O pastaruoju metu masonų vykdoma „išsiviešinimo“ politika leidžia tikėtis būsiant mažiau spekuliacijų bei įtarimų šios brolijos atžvilgiu bei atsiveriančiomis naujomis galimybėmis mokslininkams tyrinėti šios organizacijos veiklą.

Sutrumpintas straipsnio tekstas publikuotas savaitraštyje „Dialogas“, 2004-03-19 Nr. 12 (605) pavadinimu "Paslaptingoji draugija - masonai". Skelbiama gavus leidimą. Pateikta medžiaga yra „Dialogo“ redakcijos nuosavybė. Kopijuoti, platinti be redakcijos sutikimo DRAUDŽIAMA.