Indoktrinacija: įtikinimo principai „kultuose“

Svetainės lankytojų dėmesiui pateikiame ištrauką iš David G. Myers socialinės psichologijos vadovėlio, aiškinančią įsitraukimo į naujuosius religinius judėjimus (NRJ) dinamiką. Nors ir nepritariame „kulto“ ar „sektos“ etikečių taikymui NRJ, tačiau manome, kad šis straipsnis bus naudingas bandant geriau suvokti tiek NRJ, tiek ir mus kasdien įtakojančius reiškinius (vert.past.) „Kultas“ (taip pat vad. „naujasis religinis judėjimas“) yra grupė, paprastai pasižyminti (1) išskirtiniu ritualizuotu atsidavimu Dievui ar asmeniui, (2) izoliacija nuo išorinės „blogos“ kultūros ir (3) tuo, kad turi charizmatinį lyderį (tuo tarpu „sekta“ yra atskala nuo tradicinės religijos).

Įžanga

1997 m. kovo 22 d. Marshallas Herffas Applewhite’as ir 37 jo pasekėjai nusprendė kad atėjo laikas atsisveikinti su savo kūnais – tiesiog „konteineriais“ – ir būti pakeltiems į NSO, sekantį įkandin Hale-Bopp kometos, ir taip atsidurti pakeliui į Dangaus vartus. Taigi, suvalgė obuolių tyrės ar pudingo, į kuriuos buvo įmaišyta fenobarbitalio, kad užmigtų, užsigėrė degtine, ir ant galvų užsimovė plastikinius maišus tam, kad užmigę uždustų. Tą pačią dieną Kanados prancūzų šv. Kazimiero kaime vienas kotedžas virto liepsnojančiu pragaru, pasiglemžusiu 5 žmonių gyvybes. šie penki buvo paskutinieji iš 74-ių Saulės šventyklos ordino narių, kurie nusižudė Kanadoje, Šveicarijoje ir Prancūzijoje. Jie visi vylėsi, kad po mirties bus perkelti į Sirijų, esantį už devynių šviesmečių. Artėjant naujajam tūkstantmečiui buvo baiminamasi, kad tokių savižudybių, paremtų kultų mitologija, gali įvykti ir daugiau. Paribio religijos atkartoja X-failus.

Daugeliui kyla klausimas: kas įtikina žmones palikti savo ankstesniuosius įsitikinimus ir prisijungti prie tokių proto kalinių? Ar mes tokį keistą elgesį suversime tiesiog keistoms asmenybėms? O gal jų patirtis iliustruoja mus visus veikiančią socialinės įtakos ir įtikinimo dinamiką?

Prieš skaitydami toliau atsiminkite du dalykus: Visų pirma, tai, ką skaitysite, bus praeities analizė. Joje įtikinėjimo principai naudojami kaip kategorijos paaiškinti stebinantį socialinį fenomeną jau po įvykusio fakto. Antra, tai, kad galime paaiškinti, kodėl žmonės kažkuo tiki, visai nieko nepasako apie tų įsitikinimų teisingumą. Tiesa yra logiškai atskiras klausimas. Religijos psichologija gali mums paaiškinti, kodėl teistas tiki Dievu, o ateistas netiki, tačiau ji negali mums pasakyti, kuris iš jų yra teisus. Vieno ar kito įsitikinimo paaiškinimas neįrodo, kad jis neteisingas. Taigi, jei kažkas norės sumenkinti jūsų įsitikinimus sakydamas, kad „Jūs tuo tikite todėl, kad…”, galite prisiminti Arkivyskupo Williamo Temple’o atsakymą asmeniui, kuris pradėjo diskusiją po arkivyskupo kalbos ir metė jam iššūkį: „Tačiau juk jūs suprantate, arkivyskupe, kad tikite tuo, kuo tikite, todėl, kad jūs taip buvote išauklėtas”. Į šį iššūkį arkivyskupas atsakė taip: „Ko gero taip ir yra. Tačiau faktu lieka ir tai, kad jūs tikite jog aš tikiu tuo, kuo tikiu, todėl, kad buvau taip išauklėtas, todėl kad jūs buvote irgi kažkaip išauklėtas”.

Per keletą pastarųjų dešimtmečių keletas kultų, kurios sociologai paprastai vadina naujaisiais religiniais judėjimais, gan plačiai išgarsėjo. Reikėtų paminėti Sun Myung Moono Suvienijimo Bažnyčią, Jim Jones Liaudies šventyklą, Davido Koresh’o Dovydo atžalą, ir Marshall Applewhite’o Dangaus vartus. Moono antikomunizmo, krikščionybės ir paties Moono šlovinimo kaip mesijo mišinys pritraukė pasekėjų iš viso pasaulio. Atsiliepdami į Moono kvietimą padaryti „mano norus jūsų norais” daug žmonių atsidavė Suvienijimo Bažnyčiai. Kaip gi jie buvo įtikinti taip padaryti?

1978 m. Guyanoje, 914 Jimo Joneso pasekėjų, sekusių juo nuo San Francisko, sukrėtė pasaulį paklusdami jo įsakymui išgerti vaisių skonio gėrimo su raminamaisiais, nuskausminamaisiais ir mirtina cianido doze.

1993 m. vidurinės mokyklos nesugebėjęs baigti Davido Koresho pasinaudojo savo talentu mintinai išmokti Rašto citatas ir charizmine asmenybe tam, kad įgytų kontrolę vienoje sektos, besivadinančios Dovydo atžala, atšakoje. Pamažu grupės nariai buvo išlaisvinti nuo savo banko sąskaitų ir kitos nuosavybės. Koreshas taip pat įtikino vyrus laikytis celibato, o pats tuo metu miegojo su jų žmonomis ir dukterimis, bei įtikino savo 19 „žmonų”, kad jos turi gimdyti jam vaikus. Po apsupties ir susišaudymų, kuriuose žuvo šeši grupės nariai ir keturi federaliniai agentai, Koreshas pasakė savo pasekėjams, kad jie greitai mirs ir kartu su juo eis tiesiai į dangų. Kai federaliniai agentai pabandė pralaužti įtvirtinimus tankais, tikėdamiesi paleisti ašarines dujas, kulto nariai padegė rančą, ir ugnis pasiglemžė 86 žmones.

Marshallo Applewhite’as nebuvo linkęs siekti seksualinių patarnavimų. Po to, kai iš dviejų muzikos mokytojo pareigų buvo pašalintas už homoseksualinius ryšius su mokiniais, jis siekė gyventi be sekso ir išsikastravo; tą patį padarė ir dar 7 iš 17 Dangaus vartų nariai, mirę kartu su juo. 1971 m. besigydydamas psichiatrinėje ligoninėje jis susipažino su slauge ir astrologijos praktikuotoja Bonnie Lu Nettles, kuri susidomėjusiam ir charizmatiškam Applewhite’ui nupiešė kosmologinę kelio į „kitą lygį” viziją. Karštai pamokslaudamas jis įtikino savo pasekėjus atsisakyti šeimos, sekso, narkotikų ir asmeninių pinigų ir siekti kelionės kosminiu laivu į išsigelbėjimą.

Kaip galėjo įvykti tokie dalykai? Gal galime dėl tragedijos apkaltinti pačias aukas? Ar mes tiesiog pasakysime, kad jie yra patiklūs kvaileliai arba kvaili keistuoliai? O gal paaiškinant jų elgesį mums gali padėti pažįstami konformizmo, prisitaikymo, disonanso, įtikinimo, grupės įtakos principai? Jei taip, šie žmonės yra tokie patys, kaip ir daugelis iš mūsų, formuojami tų pačių socialinių jėgų.

Požiūriai seka elgesį

Prisitaikymo pasekmė – priėmimas

Žmonės paprastai laiko savais tuos įsipareigojimus, kuriuos jie prisiima savanoriškai, viešai ir pakartotinai. Atrodo, kad kultų lyderiai tai žino. Naujokai greitai supranta, kad narystė nėra nereikšmingas dalykas. Jie tuojau pat paverčiami aktyviais komandos nariais. Kulto bendruomenės ritualai, vieša agitacija ir pinigų rinkimas stiprina naujoko naująją „nario” tapatybę. Žmonės, dalyvaujantys socialinės psichologijos eksperimentuose greitai įtiki tuo, ką tvirtina; tokiu pačiu būdu ir kulto naujokai greitai tampa įsitikinusiais kulto idėjų propaguotojais. Kuo didesnis asmeninis įsipareigojimas, tuo didesnė reikmė jį pateisinti.

„Kojos duryse“ fenomenas

Kokiu būdu mus galima „sukurstyti” prisiimti įsipareigojimą? Staigiu, sąmoningu sprendimu tai įvyksta labai retai. Nebūna taip, kad žmogus staiga nuspręstų: „Nusibodo tradicinė religija; reikia susirasti kultą”. Ir verbuotojai paprastai nesako žmogui, prie kurio prieina gatvėje: „Sveiki, aš esu munistas. Gal prisijungtumėte?” Ne, verbavimo strategija išnaudoja „kojos duryse” fenomeną. Suvienijimo Bažnyčios verbuotojai paprastai kviečia žmones vakarienės, o vėliau ir šilto bendravimo bei diskusijų apie gyvenimo filosofijas savaitgaliui. Savaitgalio seminare jie ragina dalyvius prisijungti prie jų giedant, sudalyvauti kitoje veikloje, diskutuoti. Potencialūs nariai tuomet raginami sudalyvauti ilgesniuose mokymo seminaruose. Pamažu siūlomos veiklos mąstai auga: naujieji nariai renka aukas gatvėse ir bando atversti kitus.

Jimas Jonesas taip pat naudojo „kojos duryse” principą savo „Liaudies šventykloje”. Iš pradžių pinigų aukojimas buvo savanoriška veikla. Vėliau Jonespas kelbė, kad aukoti reikia 10 procentų pajamų, neužilgo — 25 procentus. Galiausiai jis pareikalavo narių atiduoti jam viską, ką šie turėjo. Darbo krūvis irgi vis didėjo.

Įtikinimo elementai

Įtikinėjimo procesą kultuose galime analizuoti apžvelgdami tris faktorius: kas (komunikatorius) pasakė (žinia) kam (klausytojai).

Komunikatorius

Sėkmingi kultai turi charizminį vadovą, tokį, kuris pritraukia narius ir juos nukreipia. Patikimas komunikatorius yra tas, kurį klausytojai supranta kaip ekspertą ir patikimą — pavyzdžiui, „tėvas” Moonas.

Jimas Jonesas savo patikimumui įtvirtinti pasinaudojo tariama aiškiaregyste. Atėję į bažnyčią naujokai buvo prašomi prisistatyti, o tuo metu vienas iš Joneso padėjėjų paskambindavo į to žmogaus namus ir sakydavo: „Sveiki, mes darome apklausą ir norėtume užduoti jums keletą klausimų”. Kaip pasakoja vienas buvęs narys, tarnavimų metu Jimas Jonesas ištardavo žmogaus vardą ir sakydavo:

Ar esate mane anksčiau matęs? Ne? Na štai: jūs gyvenate ten ir ten, jūsų telefonas yra toks ir toks, o savo svetainėje jūs turite štai tokį daiktą, o ant tavo sofos guli tokia pagalvė. Na, argi aš esu buvęs jūsų namuose?

Pasitikėjimas — kitas lyderio patikimumą formuojantis aspektas. Kultų tyrinėtoja Margaret Singer yra pastebėjusi, kad vidurinės klasės jaunuoliai indoeuropiečiai yra labiau pažeidžiami, nes jie labiau pasitiki. Jiems trūksta žemesnės klasės jaunuolių gatvės išmintis, išmokančios pasipriešinti įtikinėjimui, ir aukštuomenės jaunuolių nepasitikėjimo (juos jau vaikystėje dėl pagrobėjų). Nemažai kultų narių buvo įtraukti draugų ar artimųjų, žmonių, kuriais pasitikima.

Žinia

Vienišiems ar depresijos kamuojamiems žmonėms vaizdūs, emocionalūs pamokslai bei priėmimo šiluma, kuriais grupė juos apipila, gali daryti labai didelį įspūdį: Pasitikėk mokytoju, prisijunk prie šeimos; mes turime atsakymą, „vienintelį kelią”. Tokia žinia sklinda įvairiausiais kanalais: per paskaitas, mažos grupės diskusijas, tiesioginį socialinį spaudimą.

Klausytojai

Daugelis įsitraukiančiųjų į kultus yra jaunuoliai — žmonės, kuriems nėra 25-erių, ir kurie vis dar tebėra pakankamai atvirame gyvenimo periode, kuriame jų požiūriai ir vertybės nėra susikristalizavusios. Kiti, pvz., Jimo Joneso pasekėjai, yra žemesnio išsilavinimo žmonės, kuriems patinka žinios paprastumas, ir kuriems sudėtinga ginčytis. Tačiau didžioji dalis yra išsilavinę, vidurinės klasės asmenys, kurie, įsikibę idealų, nepastebi prieštaravimų tuose, kurie skelbia nesavanaudiškumą, tačiau veikia godumo vedini, kurie apsimeta susirūpinusiais, tačiau elgiasi nejautriai.

Potencialūs konvertitai paprastai yra pasiekę pereinamąjį gyvenimo periodą, susiduria su asmenine krize, yra neužsiėmę arba gyvena toli nuo namų. Jie turi poreikius, o kultai siūlo juos išpildyti. Gailas Maederis prisijungė prie Dangaus vartų po to, kai žlugo jo marškinėlių parduotuvė. Davidas Moore’as prisijungė kai jam buvo vos 19-ka, ką tik baigęs vidurinę mokyklą ir ieškodamas krypties gyvenime. Socialinių ir ekonominių neramumų laikai yra ypač tinkami religiniams vadeivoms ar „tėvams”, kurie iš sumaišties gali padaryti paprastą tiesą.

Grupės įtaka

Kultai parodo, kaip grupė gali įtakoti narių požiūrius ir elgesį. Paprastai kultai atskiria narius nuo jų ankstesnių socialinės paramos sistemų ir izoliuoja juos, palikdami kartu su kitais kulto nariais. Tuomet gali įvykti tai, ką Rodney Starkas ir Williamas Bainbridge’as vadina „socialiniu įgriuvimu” – išoriniai ryšiai silpsta, kol galiausiai grupė sukrinta vidun, kiekvienas grupės narys bendrauja tik su grupės nariais. Būdami atriboti nuo šeimų ir buvusių draugų jie praranda galimybę susidurti su kontraargumentais. Tuomet tik grupė gali teikti tapatybę ir apibrėžti realybę. Kultas nepritaria nesutarimams ar net juos smerkia, tad tariamo konsensuso pagalba panaikinamos likusios abejonės.

Marshallas Applewhite’as ir Bonnie Nettles (mirusi nuo vėžio 1985 m.) iš pradžių tebuvo dviejų asmenų grupė, vis sustiprindami vienas kito nukrypusį mąstymą – tokį fenomeną psichiatrai vadina folie a deux (pranc. „dviejų beprotybė“). Prie jų prisijungus kitiems žmonėms grupės socialinė izoliacija sudarė sąlygas toliau vystytis keistam mąstymui. Kaip parodo konspiracijos teorijos diskusijų grupės internete (Dangaus vartų nariai buvo įgudę verbuotojai per internetą), virtualios grupės gali skatinti paranoją.

Dažnai manoma, kad kultai nelaimingus žmones tiesiog paverčia robotais išplautom smegenim, tačiau taip nėra; tie metodai – didinamas įsipareigojimas per veiksmą, įtikinėjimas – neturi neribotos galios. Suvienijimo Bažnyčia sėkmingai užverbavo mažiau nei vieną iš dešimties asmenų, apsilankiusių jos seminaruose. Didžioji dalis tų, kurie buvo prisijungę prie Dangaus vartų, paliko organizaciją gerokai prieš tą nelemtą „konteinerių išmetimo” dieną. Davidas Koreshas valdė pasinaudodamas įtikinėjimo, bauginimo ir smurto mišiniu. Jimui Jonesui vis daugiau reikalaujant iš savo pasekėjų jam taip pat teko vis dažniau griebtis bauginimo. Jis grasino pakenkti tiems, kurie bėga iš bendruomenės, naudojo fizines bausmes nepaklūstantiems, narkotikus – numalšinti prieštaraujančiuosius. Prieš nelemtą Liaudies šventyklos galą Jonesas buvo ne tik „protų lenkikas“, bet ir „rankų laužytojas“.

Be to, kultų įtakos metodai kai kurias aspektais labai panašūs į metodus mums gerai pažįstamų grupių. Studentų brolijų ir seserijų nariai taip pat pasakoja apie savo prisijungimo metu vykusį „šuoro“ periodą, labai primenantį potencialių konvertitų „atakavimą meile“. Nariai potencialiuosius narius apipina dėmesiu ir siekia, kad anie pasijustų ypatingi. Įžadų priėmimo metu naujieji nariai yra savotiškai izoliuoti, atskirti nuo senųjų draugų, kurie įžadų nepriima. Jie leidžia laiką studijuodami savo naujosios grupės istoriją ir taisykles. Jie kenčia dėl grupės ir eikvoja savo laiką dėl jos. Iš jų tikimasi visiško paklusnumo reikalavimams. Nenuostabu, kad šių pastangų rezultatas — naujas atsidavęs narys.

Panašiai būna ir kai kuriose terapeutinėse bendruomenėse, skirtose buvusiems narkomanams ir alkoholikams. Uolios savipagalbos grupės sukuria darnų „socialinį kokoną“, turi stiprius įsitikinimus ir daro nemažą įtaką narių elgesiui.

Brolijų, seserijų ir savipagalbos grupių pavyzdį pasirinkau ne todėl, kad jas menkinčiau, tiesiog norėčiau pateikti keletą baigiamųjų pastabų. Visų pirma, jei mes naujųjų religinių judėjimų vadovų sėkmę pritraukiant narius priskirsime mistinėms jų vadovų galioms, mes galime pasiduoti iliuzijai, kad esame imuniški socialinės kontrolės mechanizmams. Tiesą sakant, grupės, kuriose patys dalyvaujame — begalė prekeivių, politinių vadovų ir kitų įtikinėtojų – sėkmingai naudoja šiuos metodus bendraudami su mumis. Tarp švietimo ir indoktrinacijos, aprašymo ir propagandos, band ymo atve rsti ir prievartos, terapijos ir proto kontrolės riba yra labai miglota.

Antra, tai, kad Jimas Jonesas sėkmingai naudojo įtikinėjimo galią blogam, nereiškia, kad įtikinėjimas yra iš esmės blogas dalykas. Branduolinė energija gali apšviesti mūsų namus, arba nušluoti miestus nuo žemės paviršiaus. Seksualinė energija duoda mums galimybę išreikšti ir švęsti atsidavusią meilę, tačiau ja taip pat galime naudoti žmones savanaudiškam pasitenkinimui. Įtikinimo jėga galime apšviesti arba apgauti. Tai, kad šias jėgas galima panaudoti blogam, turėtų mus paskatinti saugotis amoralaus jų panaudojimo. Tačiau pačios jėgos nėra nei blogos, nei geros; tik tai, kaip mes jas naudojame apsprendžia, ar jų įtaka bus destruktyvi, ar konstruktyvi.

Vertė Donatas Glodenis

David G. Myers