Apie kasdienę Teisingumo ministerijos Religijų reikalų tarnybos veiklą ir naujų religinių judėjimų keliamus iššūkius kalbamės su šios institucijos vyresniuoju specialistu Donatu Glodeniu.

Lietuvoje netrūksta diskusijų apie naujuosius religinius judėjimus, dvasines bei ezoterines grupes, jų pastangas įsitvirtinti mūsų gyvenime. Kai kuriuose šalies leidiniuose netgi buvo skelbta, neva Teisingumo ministerijoje buvo parengti dokumentai prastos reputacijos Ošo meditacijos centrui ir Scientologijos bažnyčiai (Dianetikos centrui) įregistruoti. Ar jūs išties tokie liberalūs?

Pirmiausia norėčiau patikslinti, kad Teisingumo ministerija nėra gavusi prašymo įregistruoti Scientologijos bažnyčią ar Dianetikos centrą. Dianetikos centras, beje, jau senokai įregistruotas Vilniaus miesto savivaldybėje kaip visuomeninė, bet ne religinė organizacija. Jei neklystu, tai padaryta dar 1995 m.

Prašymą įregistruoti Ošo meditacijos centrą Teisingumo ministerija gavo šiemet, kovo mėnesį, o rugpjūtį šiai organizacijai išsiųstas raštas, kuriuo atsisakoma įregistruoti ją kaip religinę bendruomenę. Vienas iš esminių atsisakymo motyvų yra tas, kad pagal veiklos tikslus ir mokymą ši organizacija tiesiog nelaikytina religine. Beje, visa tai atsispindi Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 4 straipsnyje. Šiuo metu Teisingumo ministerijai Ošo meditacijos centras dėl atsisakymo įregistruoti netgi yra pateikęs administracinį ieškinį (Ošo meditacijos centro lyderis Mečislavas Vrubliauskas dėl registravimo į valstybines institucijas, tarp jų ir į Teisingumo ministeriją, jau yra kreipęsis net tris kartus – aut. past.) .

Kalbant apie liberalų požiūrį, visų pirma reikėtų šnekėti apie motyvus, kuriais vadovaujamės registruodami religines bendruomenes. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) 9 straipsnis nustato, kad kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Ši teisė apima ir laisvę keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę juos išpažinti ir skelbti tiek vienam, tiek kartu su kitais žmonėmis, viešai ar privačiai, laikant pamaldas, atliekant apeigas ir kt. Ta pati konvencija numato, kad laisvė skelbti savo religiją ar tikėjimą gali būti apribojama tik tiek, kiek yra nustatęs įstatymas, ir tik tada, kai tai būtina demokratinės visuomenės interesams, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Galimybė įsteigti religinę organizaciją, kuri turėtų juridinio asmens statusą, yra teisės viešai išpažinti savo religiją dalis. Šią teisę galima riboti tik tiek, kiek leidžia mano jau minėta konvencija. Asociacijų laisvę irgi galima riboti esant panašioms priežastims (EŽTK 11 str.). Reikia atkreipti dėmesį, kad religijos ar asociacijų laisvės ribojimas turi ne tik savo priežastis, bet ir tam tikrą laipsnį. Pavyzdžiui, jei organizacija pažeidžia viešąją tvarką rengdama nesankcionuotus susirinkimus, galima apriboti jos viešų susirinkimų laisvę. Tačiau sykiu negalima apskritai uždrausti jai rinktis, nes taikus susirinkimas vieno iš narių bute viešosios tvarkos nepažeidžia. Tas pats ir su juridiniu statusu. Jo nesuteikti galima tuomet, kai jau pats tokio statuso suteikimas sudarytų galimybes pažeisti žmogaus teises ir laisves arba pakenkti viešajai tvarkai.

Beje, faktiškai nė vienoje Europos valstybėje nėra ribojama Scientologijos bažnyčios ar Ošo meditacijos centrų asociacijų laisvė. Matyt, tam nerandama priežasties. Daugelyje valstybių šios organizacijos net turi nepelno organizacijoms skirtas mokesčių lengvatas. Beje, kaip nepelno organizacijos Vakarų Europoje veikia ir kitos pas mus religinėmis įregistruotos bendruomenės.

Tačiau tai nereiškia, kad šios prieštaringos organizacijos turi visas privilegijas, taikomas religinėms organizacijoms. Abejonės šių organizacijų nešama viešąja nauda leidžia nesuteikti šioms organizacijoms religinių bendruomenių statuso bent keliose Europos valstybėse. Tarkime, Ošo meditacijos centrai tokio statuso neturi, berods, niekur Europoje. O štai Scientologijos bažnyčiai religinės organizacijos statusą pripažino Italijos Aukščiausiasis teismas, panašų statusą ji turi ir Vokietijoje, nors šios šalies politika minėtosios organizacijos atžvilgiu itin griežta. Lietuvoje kaip religinės bendruomenės kol kas nėra įregistruotos nei Scientologijos Bažnyčia, nei Ošo meditacijos centras. Taigi Teisingumo ministerijos Religijų reikalų tarnybos pozicija, palyginti su EŽTK principais ir Europos valstybių praktika, gali atrodyti pernelyg konservatyvi.

Kiek iš viso šiuo metu šalyje veikia naujųjų religinių judėjimų ir grupių?

Apytikriais skaičiavimais, Lietuvoje veikia apie 300 religinių bendruomenių ir grupių, kurios nepriklauso tradicinių religinių bendruomenių kategorijai. Šias grupes labai apytiksliai galima suskirstyti į maždaug 60 religinių judėjimų. Didžioji šių bendruomenių ir grupių dalis yra įvairios protestantizmo pakraipos (pvz., baptistai, sekmininkai, septintosios dienos adventistai, Tikėjimo žodžio bendruomenės), krikščioniškos kilmės grupės (mormonai, Jehovos liudytojai), taip pat įvairios kitų pasaulio religijų – budizmo, hinduizmo – atšakos.

2001 m. Statistikos departamento pateiktus Visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, iš viso netradiciniams tikėjimams priklauso tik apie 0,43 proc. Lietuvos gyventojų. O grupių, kurioms priklauso daugiau nei keturi žmonės, yra buvę ar tebėra apie devyniolika. Šis skaičius nepaneigia šešiasdešimties religinių judėjimų hipotezės. Jis greičiau atspindi matomesnes visuomenėje grupes ir tas, kurių nariai yra aiškiai susivokę. Daugelis dvasinių ir ezoterinių grupių narių save laiko katalikais ir stačiatikiais – taip jie ir prisistatė per surašymą. Be to, šiuo metu įregistruota apie 160 netradicinių religinių organizacijų. Jas galima suskirstyti į maždaug 27 religines kryptis.

Kaip ir kokia tvarka registruojama?

Įregistruotos gali būti tos bendruomenės, kurių veikla nepažeidžia žmogaus teisių bei laisvių, viešosios tvarkos ir kurios turi bent penkiolika narių – pilnamečių Lietuvos Respublikos piliečių. Religinės bendruomenės, atitinkančios nurodytus kriterijus ir norinčios įgyti juridinio asmens teises, pateikia Teisingumo ministerijai įstatus, susirinkimo, kuriame priimti įstatai, protokolą, dalyvių sąrašą. Prašymą dėl įregistravimo Teisingumo ministerija gali svarstyti šešis mėnesius. Ji gali atsisakyti įregistruoti religinę grupę, kurios veikla pažeidžia žmogaus teises ir laisves arba viešąją tvarką. Beje, 2004 m. pradėjus veikti Juridinių asmenų registrui, ši tvarka turėtų būti formaliai pakeista, bet daugelis esminių aspektų liks nepakitę.

Teisingumo ministerija šalies religijų situaciją stebi drauge su kitomis atsakingomis valstybės institucijomis (Generaline prokuratūra, Valstybės saugumu ir kt.). Šiai veiklai koordinuoti prieš porą metų buvo sudaryta speciali komisija. Kaip sekasi plėtoti abipusį bendradarbiavimą?

Bendradarbiavimas vyksta nuosekliai, keičiamasi informacija, derinami veiksmai. Steigiant komisiją, buvo manoma, kad religiniai judėjimai kelia nemažą grėsmę, bijota jų antplūdžio ir neigiamos įtakos. Per kelerius metų paaiškėjo, kad situacija nėra tokia jau įtempta ir nevaldoma. Atvirkščiai, ezoterinių, dvasinių ir religinių grupių antplūdis gerokai atslūgo.

Tačiau visuomenėje ne taip senai prabilta, kad vadinamieji naujieji religiniai judėjimai įvairiai – per mokyklas ar kitas institucijas – bando įsiskverbti į mūsų šalies jaunimo gyvenimą, vienaip ar kitaip juos veikti. Kiek pagrįsti tokie faktai?

Minėta komisija specialiai siekė išsiaiškinti, kokią įtaką ezoterinių, dvasinių ir religinių grupių veikla daro mokykloms. Siekta nustatyti, ar nėra taip, kad religinės grupės nariai nuomojasi patalpas iš švietimo įstaigų ir taip gauna galimybę traukti mokinius į savo pusę. Todėl surinkta duomenų apie tai, kiek religinių grupių nuomojasi patalpas iš švietimo įstaigų. Per visą Lietuvą tokių rasta vos dvi. O ir tų pačių veikla niekuo nebuvo pavojinga. Žinoma, beveik neįmanoma nustatyti, ar kur nors provincijoje patalpos nėra nuomojamos fizinio asmens vardu, nors realiai ten veikia visa religinė grupė.

Beje, prieš metus spaudoje buvo skelbta apie mįslingąją „Baltojo lotoso“ organizaciją. Kai kas teigia, kad tai esanti pavojinga teroristinė, ginklais prekiaujanti nusikalstama grupuotė. Kaip yra iš tikrųjų?

Gana detalią šio judėjimo studiją esu publikavęs savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“ ir interneto svetainėje http://www.religija.lt T Ši ame straipsnyje, skirsnyje „Kontraversijos“, rasite mano tyrinėjimų išvadas dėl galimos šio judėjimo grėsmės.

Tačiau ar naujieji religiniai judėjimai vis dėlto nekelia pavojaus tradicinei mūsų tikybai ir apskritai valstybei?

Manyčiau, kad tradicinėms bažnyčioms naujieji religiniai judėjimai yra veikiau iau iššūkis nei grėsmė. Galbūt net teigiamas iššūkis, neleidžiantis tradicinėms religijoms sustabarėti, nuolat skatinantis atsinaujinti. Esant tinkamoms aplinkybėms, tradicija yra tradicinių religijų stiprybė, ji suteikia žmogui dvasinio saugumo bei komforto – dažnas naujasis religinis judėjimas negali to suteikti. Todėl nelabai tikėtina, kad tradicinės religijos išnyks ar jų įtaka smarkiai sumažės dėl naujųjų religinių bendruomenių veiklos.

Daugelis naujųjų religinių judėjimų taip pat nekelia grėsmės ir valstybei. Šią išvadą darau ne tik remdamasis savo asmenine intuicija ir tyrinėjimais, bet ir užsienio valstybių patirtimi. 1998 m. Vokietijoje baigė darbą ir ataskaitą paskelbė „Komisija vadinamųjų sektų ir psichogrupių veiklai ištirti“. Ji buvo sudaryta atsiliepiant į visuomenėje paplitusias baimes dėl sektų veiklos. Beje, ši komisija tapo viena brangiausiai kainavusių darbo grupių Vokietijos istorijoje. Komisijos narių dauguma ataskaitoje teigė, kad „vadinamos sektos ir psichogrupės“ nekelia jokios grėsmės valstybei, kai kurios jų gali kelti būti grėsmingos nebent atskiriems individams. Komisijos mažuma teigė, kad iš esmės tos grupės nekelia jokios grėsmės nei valstybei, nei visuomenei.

Manyčiau, komisijos daugumos ataskaitos teiginiai būtų geros prielaidos šiandienės Lietuvos valstybės pozicijai „sektų“ klausimu. Nepaisant to, kad šios grupės nekelia grėsmės valstybei, reikėtų stebėti, kokią įtaką jos daro į jas įsitraukiantiems atskiriems individams.

Norėtume šiek tiek plačiau sužinoti apie Jūsų tarnybą, jos kasdienę veiklą ir pagrindines funkcijas, taip pat numatomas naujoves.

Religijų reikalų tarnyba kaip atskiras ministerijos padalinys veikia daugiau nei metus. Daugiausia laiko užima informacijos apie religines bendruomenes teikimas fiziniams asmenims, žiniasklaidai, valstybės institucijoms, taip pat religinių bendruomenių registro duomenų tvarkymas. Pastaruoju metu itin daug jėgų tenka skirti įvairiems teismo procesams: pavyzdžiui, Teisingumo ministerija yra įtraukta į sentikių ir evangelikų reformatų bendruomenių vidaus ginčus, taip pat, kaip jau minėjau, ministerijai pateiktas ieškinys dėl atsisakymo įregistruoti Ošo meditacijos centrą.

Tiesą sakant, būtent tradicinių religinių bendruomenių vidiniai konfliktai šiuo metu kelia daugiausia rūpesčių, nes Religijų reikalų tarnyba turi nustatyti juridinio statuso siekiančių tradicinių bendruomenių tradicijų tęstinumą, atsižvelgdama į jų kanonus, statutus ir kitas normas. Tai nėra sunku, kai turima reikalų su hierarchinėmis ir aiškias teisines normas turinčiomis bažnyčiomis (katalikų ar stačiatikių). Tačiau sentikių, evangelikų reformatų, žydų atveju tradicijų tęstinumo nustatymo procesai tampa gerokai sudėtingesni.

Juridinių asmenų registrui nuo 2004 m. perėmus dalį techninių Religijų reikalų tarnybos funkcijų, atsiras daugiau galimybių plėtoti informacijos teikimo ir visuomenės švietimo projektus. Tam pasitelksime internetą ir, pagal galimybes, kitas žiniasklaidos priemones.

Kalbėjosi žurnalistas Kęstutis Pranckevičius
Straipsnis pirmą kartą skelbtas žurnale “Katalikų pasaulis”. Visos teisės priklauso redakcijai. Skelbiama gavus redakcijos sutikimą.

komentarai

Pridėti naują Ieškoti

Rašyti komentarą
Vardas:
Pavadinimas:

Powered by JoomlaCommentCopyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved.Homepage: http://cavo.co.nr/

Ošo Ojas meditacijos centras į Svečias (IP:85.206.18.63) 2005-06-18 23:36 Ošo Ojas meditacijos centras įregistruotas Lietuvoje kaip religinė bendruomenė 2005-04-12, LR Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu.