|
Gyvename poliarizuotame pasaulyje, kuriame labiausiai liaupsinama dorybė yra tolerancija. Mums sako, kad privalome būti tolerantiški visiems žmonėms – visų rasių, lyčių, lytinių orientacijų, tautybių, tikybų ir kultūrų.
Gerai, tačiau kol stengiuosi būti tolerantiškas, kažin kaip, prisidengiant tolerancijos iškaba, pro galines duris spraudžiasi teisės į abortus, į tos pačios lyties asmenų „santuokas“, taip pat ir piliečiai, savo gimimo liudijimuose keičiantys įrašus lyties grafoje. Kas gi vyksta iš tiesų? Neseniai Vašingtone vykusiame kasmetiniame Evangeliškosios teologijos draugijos suvažiavime Teksaso universiteto profesorius dr. J. Budziszewski nagrinėjo šį klausimą savo paskaitoje, pavadintoje „Tikroji tolerancija ir liberaliojo neutralumo žlugimas“. Joje jis pateikė išvadą, kad visuomenei primesta tolerancijos samprata iš tiesų nėra jokia tolerancija. Anot Budziszewskio, tolerancija, kuri vargu ar kam yra naujas dalykas, gali remtis dviem skirtingais loginiais pagrindais. Pirmasis kyla iš ankstyvosios Bažnyčios Tėvų. Šis loginis pagrindas toleranciją kildina iš paradokso – gėrio prigimtis esanti tokia, kad iš mūsų reikalauja pakęsti (toleruoti) šiek tiek blogio. Šis požiūris remiasi tikėjimo laisve. Dievas tikėti neverčia, tad ir mes negalime versti tikėti. Žmonių sąžinės laisvės negalima varžyti vardan gėrio ir tiesos, tad privalome toleruoti tai, kas nėra gera ir tikra, ir kitus įtikinėti su meile, tačiau jokiu būdu neversti priimti tikėjimo. Būtent tai, anot Budziszewskio, ir yra tikroji tolerancija. Antrasis pagrindas, pasak Budziszewskio, toleranciją įkurdina „nenuoseklume“. Bažnyčios Tėvai toleranciją skatino dėl gėrio prigimties, tuo tarpu liberalai aiškina, kad apie gėrio prigimtį viešai spręsti negalima. Juk galiausiai, kaip tvirtina liberalus filosofas Johnas Rawlsas, krikščionis gėrį mato vienaip, o musulmonas, budistas, induistas, marksistas ar malonumų ieškantis hedonistas vis kitaip. Rawlsas kiekvieną sistemą vadina „bendrąja doktrina“ (comprehensive doctrine). O kadangi bendrosios doktrinos negali visos būti teisingos, kiekviena jų yra daugiau ar mažiau teisi, todėl vienintelis viešojo diskurso sprendimas būtų jas visas privatizuoti, t.y. iš viešosios erdvės pašalinti visas bendrąsias doktrinas. Tai, anot filosofo, sukurtų moralinio neutralumo aplinką, kurioje ir būtų galima priimti viešus sprendimus. Pasak Budziszewskio, Rawlsas tokį savo požiūrį laiko tolerantišku, nes jis į visus žvelgia visiškai vienodai, nepalaikydamas niekieno bendrosios doktrinos. Tačiau iš tiesų Rawlsas visiškai nėra tolerantiškas. Jo požiūris vienoms bendrosioms doktrinoms suteikia privilegijų, o kitas slopina. Bet kuri lengvai privatizuojama doktrina tampa privilegijuota, o kiekviena doktrina, kuri dėl savo pobūdžio jau turi viešų implikacijų (pvz., krikščionybė), yra slopinama. Liberalų teiginys yra ne kas kita, kaip užmaskuotas bandymas pasisavinti galią. Tai akivaizdžiai matome ginčuose dėl abortų. Mums aiškinama, jog moterys nori legalių abortų ir kad jie joms reikalingi. Bet kurie tam prieštaraujantys argumentai – iš religinės, gamtos dėsnių ar bendrojo gėrio perspektyvos – yra atmetami. Nes visi jie atstovauja bendrosioms doktrinoms su jų atitinkamomis vertybėmis, kurių nederėtų primetinėti kitiems, ir kurios turėtų būti privatizuotos tolerancijos labui. Gali nesirinkti aborto, tačiau privalai tolerantiškai žvelgti į tas, kurios pasirenka kitaip. Ir šitokiu būdu, be debatų apie esminį klausimą, kad šitaip žudoma negimusio žmogaus gyvybė, abortas įteisinamas valstybės įstatymu. Ar tai tolerancija? Aišku, kad ne. Pirmiausia, anot Budziszewskio, ši liberalioji tolerancija pati nesiremia savuoju tolerancijos supratimu. Joks pasirinkimas negali būti neutralus - renkantis įvairios gėrio vizijos visada bus traktuojamos nevienodai. Tos pačios lyties asmenų „santuoka“ yra ne mažiau diskriminuojanti nei tradicinė santuoka, nes tos pačios lyties asmenų “santuokos“ įteisinimas jau pats savaime paneigia tradicinę santuoką. Abortų legalizavimas yra lygiai tokia pati diskriminacija kaip ir abortų draudimas, nes paniekina tuos, kurie abortus laiko žmogžudyste. Liberalioji tolerancija nėra „tolerantiška“ ir tikrąja to žodžio prasme. Liberaliosios tolerancijos užtarėjai nenori pripažinti, kad ir jie patys teisia, taigi ir jie nėra pajėgūs teisti teisingai. Kadangi kliudo kitiems teisti juos, jeigu šie nepriima jų teisimo kriterijų, liberalioji tolerancija iš tiesų yra visiškai netolerantiška. Dėl teiginių galima ginčytis, juos tikrinti ir paneigti. Liberalioji tolerancija sukčiauja, nes iš tiesų primeta normas, kurių egzistavimą neigia. Šitoks gudravimas, pasak Budziszewskio, veda prie itin pavojingo konfesinės liberaliosios valstybės atsiradimo. Jungtinės Valstijos tradiciškai yra religinga valstybė, kurioje visuomenės idealai yra įvardyti. Šie mūsų išpažįstami idealai yra aiškiai paskelbti, jie nebuvo primesti. Komunistinėse valstybėse, pvz. Šiaurės Korėjoje, arba islamistinėse valstybėse, pvz. Saudo Arabijoje, išpažįstamas tikėjimas yra ir skelbiamas, ir primetamas visiems. Tuo tarpu liberaliojoje konfesinėje valstybėje jos išpažįstamas tikėjimas, tolerancijos vardan, yra neskelbiamas, bet tiesiog primetamas. Štai kodėl Budziszewskio išvada yra ta, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose „netolimoje ateityje didžiausias pavojus religinei tolerancijai kils ne iš skirtingų atvirai išpažįstamų religijų, o iš neįvardijamos ir neliberalios paties liberalizmo religijos“. Ir šis pavojus aktualus mums visiems. „BreakPoint“, vertė Kęstutis Pulokas Bernardinai.lt |
