DĖL LIETUVOS JUNGTINĖS METODISTØ BAŽNYÈIOS
VALSTYBĖS PRIPAŽINIMO Teisingumo ministerija gavo Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto atsiųstą Lietuvos jungtinės metodistų Bažnyčios prašymą priimti sprendimą dėl Lietuvos jungtinės metodistų Bažnyčios (toliau – LJMB) pripažinimo tradicine religine bendrija. Kartu buvo pateikta medžiaga apie LJMB. Kadangi Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas nenumato religinės bendrijos pripažinimo tradicine galimybės, Teisingumo ministerija tai paaiškino LJMB vadovybei ir gavo patikslinimą, kad LJMB siekianti būtent valstybės pripažinimo pagal religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnį. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis nustato, kad kitos (netradicinės) religinės bendrijos gali pretenduoti į valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą praėjus 25 metams nuo jų pirminės registracijos Lietuvos Respublikoje (pastebėtina, kad pirminis įregistravimas laikomas įvykusiu jei religinė bendruomenė ar bendrija teisėtai veikė (buvo įregistruota) Lietuvoje po 1918 m. vasario 16 d.). Tokias religines bendrijas valstybė pripažįsta kultūrinio, socialinio ir dvasinio palikimo dalimi tuo atveju, jei jų mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai, ir jei jos turi visuomenės palaikymą. Valstybės pripažinimą suteikia Lietuvos Respublikos Seimas, kuris klausimą sprendžia gavęs Teisingumo ministerijos išvadą. Norėdama surinkti visapusiškus ir objektyvius duomenis apie LJMB veiklą, metodistų bažnyčios istoriją Lietuvoje, jos kultūrinį, dvasinį, socialinį paveldą, palaikymą visuomenėje, Teisingumo ministerija kreipėsi į Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Bažnyčios istorijos kabinetą, kuris, gavęs finansavimą iš Mokslo ir studijų departamento prie Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos, atliko archyvinį tyrimą dėl metodistų veiklos Lietuvoje ir pateikė (2000 m. rugsėjo 27 d.) pažymą Teisingumo ministerijai. Ministerija taip pat gavo Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto teologijos katedros 2001 m. rugsėjo 12 d. išvadą dėl metodistų istorijos ir veiklos Lietuvoje, o taip pat Lietuvos Biblijos draugijos 2000 m. sausio 20 d. raštą dėl LJMB ekumeninės ir kultūrinės veiklos (Lietuvos Biblijos draugija yra krikščioniška ekumeninė organizacija, platinanti Šv. Raštą). LJMB pati pateikė nemažai informacijos apie dabartinę savo veiklą bei archyvinės medžiagos apie metodistus Lietuvoje pirmosios Nepriklausomybės laikotarpiu. Teisingumo ministerija, be kita ko, atliko spaudos analizę apie LJMB veiklą 1995-2001 m. METODISTØ JUDĖJIMO ISTORINĖ APŽVALGA Metodistų judėjimas kilo Anglijoje, susibūręs aplink Anglikonų Bažnyčios kunigus John Wesley (1703-1791) ir Charles Wesley (1707-1788). J. Wesley vadovaujamam Bažnyčios atsinaujinimo judėjimui atitolus nuo oficialiosios Anglikonų Bažnyčios pamažu susiformavo nauja denominacija, kuri greitai išplito Anglijoje ir JAV. 1784 m. Baltimorėje įvykusioje metodistų konferencijoje buvo formaliai įkurta Episkopalinė metodistų Bažnyčia Amerikoje. Gerokai vėliau, 1939 m., Episkopalinė metodistų Bažnyčia susiliejo su kiek vėliau atsiradusiomis Episkopaline pietų metodistų Bažnyčia ir metodistų protestantų Bažnyčia; naujasis junginys buvo pavadintas Metodistų Bažnyčia. 1968 m. Metodistų Bažnyčiai susivienijus su Evangeliškąja jungtine brolių Bažnyčia pavadinimas buvo dar kartą pakeistas į Jungtinė metodistų Bažnyčia. Šiandien pasaulyje yra apie 60 mln. metodistų, kai kuriose valstybėse (pvz., JAV) jie yra tarp labiausiai išplitusių religinių krypčių. Tiek Europos sąjungos valstybėse, tiek ir JAV metodistų bažnyčia yra užsitarnavusi nemažą autoritetą (visiems gerai žinoma ir JAV prezidento G. W. Bush’o priklausomybė metodistų bažnyčiai). Jungtinė metodistų Bažnyčia pasižymi savo aktyviu dalyvavimu ekumeniniame judėjime siekiant didesnės krikščionių vienybės, vykdo plačias socialines iniciatyvas (pvz., steigia ir išlaiko labdaros organizacijas, prieglaudas), dalyvauja švietimo veikloje (pasaulyje yra beveik 120 metodistų įsteigtų aukštojo mokslo įstaigų). Aukščiausiasis Jungtinės metodistų Bažnyčios valdymo organas yra Generalinė konferencija, nustatanti pagrindinę bažnyčios tvarką, kodifikuotą Jungtinės metodistų Bažnyčios kanonų teisės kodekse – „Disciplinos knygoje“. Jungtinės metodistų Bažnyčios administraciniai vienetai yra konferencijos, kurios ketverių metų laikotarpiui renka vyskupą. Konferencijos teritorija dalinama į apskritis, kurioms vadovauja apskrities administracijos pirmininkai ir vyskupo paskirti superintendentai. LJMB yra Jungtinės metodistų Bažnyčios Šiaurės Europos centrinės konferencijos, kurios vyskupas reziduoja Helsinkyje (Suomija), apskritis. Prieškario Lietuvoje veikusi Episkopalinė metodistų Bažnyčia 1939 m. pakeitė pavadinimą į Metodistų Bažnyčia atsižvelgdama į pasaulyje įvykusius pasikeitimus. Kadangi Episkopalinė metodistų Bažnyčia 1939 m. bei 1968 m. įvykusiuose susijungimuose tapo Jungtinės metodistų Bažnyčios dalimi, šiandieninė LJMB, esanti pasaulinės Jungtinės metodistų Bažnyčios dalimi, yra prieškario Episkopalinės metodistų Bažnyčios tradicijų tęsėja. METODISTAI LIETUVOJE Pagal VU Istorijos fakulteto Bažnyčios istorijos kabineto pažymą, pirmoji metodistų bendruomenė Lietuvoje susibūrė 1900 m. Šančiuose, Kaune. Vėliau metodistų bendruomenės įsikūrė Pilviškiuose (1921 m.), Tauragėje (1923 m.), Biržuose (1923 m.), Šiauliuose (1929 m.), Būtingėje (įkurta 1920 m., 1939 susijungė su Šiaulių bendruomene), Marijampolėje (1937 m.) Klaipėdoje. Vilniuje nuo 1927 m. veikė metodistų kunigų seminarija, joje būdavo apie 12 klausytojų. 1938 m. Lietuvoje veikė aštuonios, apie 1000 žmonių jungusios, metodistų parapijos, metodistų grupelių būta ir mažesniuose miesteliuose. Biržų ir Šiaulių (t.p. ir Būtingės) bendruomenes sudarė daugiausiai lietuviai, Vilniaus – 90 % lenkai, kiti – baltarusiai. Kitas bendruomenes sudarė daugiausia vokiečiai (daugelis jų turėjo Lietuvos pilietybę). Metodistai tarpukario laikotarpiu leido periodinį leidinį „Krikščionystės sargas“, taip pat leido literatūrą apie savo tikėjimą, buvo įsteigę visoje Lietuvoje ve
ik
usią blaivybės draugiją, užsiėmė karitatyvine veikla (pvz., 1927 m. Vilniuje buvo įsteigtas internatas baltarusių gimnazijos mergaitėms). Pastebėtina ir kultūrinė metodistų veikla – keliose parapijose veikė pučiamųjų orkestrai, veikė jaunimo doros ugdymo organizacija „Epvorto lyga“, gausiai lankomos sekmadieninės mokyklos. Pasak Vilniaus universiteto Bažnyčios istorijos kabineto pažymos, metodistų veiklą prieškario Lietuvoje galima laikyti Lietuvos istorinio, kultūrinio ir dvasinio palikimo dalimi. 1941 m. dėl repatriacijos į Vokietiją Lietuvą paliko daugelis kunigų ir vokiečių kilmės parapijiečių, o 1944 m. įsitvirtinus sovietų valdžiai nustojo veikti ir paskutinės metodistų bendruomenės. Ilgiausiai, bent iki 1945 m., išsilaikė Vilniaus metodistų bendruomenė, tačiau ir jos veikla sovietmečiu nutrūko. Bažnyčių pastatai buvo konfiskuoti ir pritaikyti kitiems tikslams. Pvz., Šančių metodistų bažnyčios Kaune pastatas, šiuo metu jau grąžintas bendruomenei, sovietmečiu buvo naudojamas kaip kino teatras, šokių salė. Metodistai savo veiklą Lietuvoje atnaujino 1995 m. Į bažnyčios veiklą įsijungė ir kai kurie prieš II pasaulinį karą veikusių metodistų bendruomenių nariai, kurie, nutrūkus metodistų bažnyčios veiklai, liko Lietuvoje. Pirmoji bendruomenė – Šiaulių jungtinė metodistų Bažnyčia – įregistruota 1996 m. gegužės 10 d., religinė bendrija – Lietuvos jungtinė metodistų Bažnyčia – įregistruota 1997 m. sausio 8 d. Iki 2001 m. lapkričio 1 d. buvo įregistruotos aštuonios LJMB bendruomenės: Biržų, Eigulių, Kauno, Kybartų, Pilviškių, Šiaulių, Tauragės, Vilniaus. Žinyne „Religijos Lietuvoje“ (Šiauliai: NovaVita, 1999) nurodoma, kad LJMB pamaldas lanko apie 300 žmonių, pastebima narių skaičiaus didėjimo tendencija. Pasak Lietuvos Biblijos draugijos 2000 m. sausio 20 d. rašto, LJMB aktyviai dalyvauja ekumeninėje Lietuvos Biblijos draugijos veikloje, kaip vertingas indėlis Lietuvos kultūrai vertintinas metodistų kunigo K. Burbulio išverstas Šv. Raštas. ir sukurti išsamūs jo komentarai. Pasak Klaipėdos Universiteto HMF teologijos katedros išvados, metodistų bažnyčia, Lietuvoje susikūrusi ir įteisinta dar Rusijos imperijos laikais, sėkmingai pritapo ir nekliudomai vystėsi Lietuvos Respublikos egzistavimo metais. Nusistovėjęs teologinis mokymas, didelis šios nedidelės bažnyčios socialinis angažuotumas, bei faktai, iš kurių matosi, kad šios bažnyčios administraciniai vienetai (parapijos) daugiausia buvo steigiami jau tarpukario Lietuvos Respublikos egzistavimo metais, leidžia teigti, kad, žvelgiant iš istorinio taško, metodistai nėra naujas, šių dienų religinis judėjimas Lietuvoje. Išvadoje taip pat teigiama, kad Lietuvos jungtinės metodistų Bažnyčios valstybės pripažinimas, žvelgiant iš jos istorinės raidos taško, būtų logiškas ir istoriškai pagrįstas veiksmas. Pagal Teisingumo ministerijoje parengtą spaudos analizę LJMB veiklos Lietuvoje klausimu galima teigti, kad LJMB nėra kontroversiška religinė bendrija, jos bendrakrikščioniški siekiai sutampa su valstybės pripažintų krikščioniškų religinių bendrijų siekiais. IŠVADA Lietuvos jungtinė metodistų Bažnyčia priklauso vienai iš keleto svarbiausių protestantiškos krikščionybės krypčių (metodistus galima minėti greta evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, baptistų, anglikonų, sekmininkų). Lietuvos Jungtinės metodistų Bažnyčios mokymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir dorai. Surinkta medžiaga leidžia teigti, kad Lietuvos jungtinė metodistų Bažnyčia yra palaikoma visuomenės. Ši bendrija nėra kontroversiška, jos veikloje 1999 m. duomenimis dalyvavo apie 300 žmonių, pastebima narių skaičiaus augimo tendencija. Bendrija stengiasi dalyvauti visuomenės gyvenime, o šios pastangos visuomenės yra priimamos ganėtinai palankiai. Turimi duomenys bei ekspertų išvados leidžia teigti, kad metodistai nuo XX a. pradžios įsiliejo į Lietuvos istoriją, o metodistų istorinį, socialinį ir dvasinį palikimą galima laikyti Lietuvos palikimo dalimi. Lietuvos jungtinė metodistų Bažnyčia atitinka Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio nustatytas sąlygas religinėms bendrijoms, kurioms galima suteikti valstybės pripažinimą. PRIDEDAMA : Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Bažnyčios istorijos kabineto 2000 m. rugsėjo 27 d. pažyma. 7 lapai.
Klaipėdos universiteto Evangeliškosios teologijos katedros 2001 m. rugsėjo 12 d. išvada. 2 lapai.
Lietuvos Biblijos draugijos 2000 m. sausio 20 d. raštas. 1 lapas.
Spaudos analizė dėl Lietuvos Jungtinės metodistų bažnyčios veiklos. 6 lapai.
Lietuvos jungtinės metodistų bažnyčios pateikta medžiaga. 58 lapai.
Ministras | Vytautas Markevičius |
Donatas Glodenis, 62 41 59, el.p.
šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą
Andrius Navickas, 62 41 59, el.p.
šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą
|
