IŠVADA DĖL VALSTYBĖS PRIPAŽINTOS RELIGINĖS BENDRIJOS STATUSO SUTEIKIMO LIETUVOS EVANGELINO TIKĖJIMO KRIKŠÈIONIØ SÀJUNGAI Teisingumo ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo persiųstą Lietuvos Evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungos prašymą suteikti šiai religinei bendrijai valstybės pripažinimą, išanalizavo tiek pačios sąjungos, tiek specialistų iš Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto bei Religijos studijų ir tyrimo centro, Vilniaus Pedagoginio Universiteto Visuotinės istorijos katedros specialistų pateiktą medžiaga ir teikia išvadą: Lietuvos Evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnyje nurodytus reikalavimus valstybės pripažinimo siekiančiai religinei bendrijai. Išvados pagrindimas: Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnyje valstybės pripažinimo siekiančioms religinėms bendrijoms keliami trys reikalavimai: 1. Turi būti praėję ne mažiau kaip 25 metai nuo pirminio jos įregistravimo. Pirminis įregistravimas yra įvykęs, jei religinė bendrija teisėtai veikė (buvo įregistruota) Lietuvoje po 1918 m. vasario 16 d. 2. Religinės bendrijos mokymas ir veikla turi neprieštarauti įstatymams ir dorai. 3. Religinė bendrija turi būti palaikoma visuomenės. 1. Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga (LETKS), kuri šiuo metu vienija 21 bendruomenę, dabartiniu savo pavidalu įsiregistravo tik1991 metais, Lietuvai atgavus nepriklausomos valstybės statusą. Tačiau nekelia abejonių, kad religinė bendrija tenkina įstatyme numatytą 25 metų registruotos veiklos reikalavimą, nes Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga tęsia XX amžiaus pradžioje Lietuvoje atsiradusių sekmininkų bendruomenių veiklą. Evangelikų sekmininkų, kaip liudija tiek pačios LETKS pateikti archyviniai duomenys, tiek profesionalių istorikų bei religijotyrininkų pateiktos išvados, nenutrūkstamai Lietuvoje gyvavo per visą XX amžių. Pirmine šios valstybės pripažinimo siekiančios religinės bendrijos registracijos data galima įvardinti 1923 metus (neformaliu veiklos pradžios tašku dabartinėje Lietuvos teritorijoje laikytini 1912 m.), kartu pripažįstant, kad LETKS (kurios nariai paprastai vadinami sekmininkais) yra teisėta dar tarpukaryje formalizuotos religinės tradicijos teisėta tęsėja. 2. Nors sekmininkų kryptis krikščionybėje, kurią Lietuvoje atstovauja LETKS, formaliai susiformavo pačioje XX amžiaus pradžioje, tačiau jos ištakos siekia XVIII – XIX amžiaus krikščioniškus atsinaujinimo sąjūdžius. Ši kryptis (kartu su evangelikais liuteronais, evangelikais reformatais, baptistais ir metodistais) religijotyrininkų paprastai priskiriama pagrindinei (mainline) protestantizmo tradicijai. Taip pat pažymėtina, kad sekmininkai neretai įvardijami kaip viena skaitlingiausių protestantizmo krypčių pasaulyje, vienijanti daugiau nei 200 mln. pasekėjų. Išskirtiniai sekmininkų bruožai – Šventosios Dvasios dovanų svarbos krikščionio gyvenime akcentavimas, ekspresyvumas bei gyvos religinės patirties sureikšminimas, atvirumas ekumeniniam dialogui. Pažymėtina, kad sekmininkiškos tradicijos viduje paprastai išlaikoma plati įvairovė, vietinės bendruomenės tvarkosi didžiąja dalimi savarankiškai. Lietuvoje, kaip jau minėta, LETKS priklauso 21 bendruomenė, iš jų 13 turi juridinio asmens statusą. LETKS bendruomenės yra savarankiškos, tačiau glaudžiai tarpusavyje bendradarbiaujančios sąjungos narės, pripažįstančios tuos pačius tikėjimo principus ir atskaitingos sąjungos vadovybei. Aukščiausiasis Sąjungos valdymo organas yra kas ketveri metai rengiamas suvažiavimas, sprendžiantis pagrindinius tikėjimo ir veiklos klausimus. Tarp suvažiavimų LETKS vadovauja pastorių taryba, įgyvendinanti suvažiavimo nutarimus, bei pastorių tarybai pavaldi administracinė taryba, sprendžianti praktinius sąjungos veiklos klausimus. Sąjungą santykiuose su valstybe, taip pat ir su nevyriausybinėmis organizacijomis atstovauja vyskupas, renkamas sąjungos suvažiavime iš pastorių tarybos narių. Vyskupas turi teisę įsikišti į atskirų bendruomenių veiklą, jei pastarųjų vadovai nukrypsta nuo sąjungos tikėjimo pagrindų ar etikos normų. Sąjungos struktūra, kaip rodo pastarojo dešimtmečio sekmininkų veikla Lietuvoje, yra pakankamai veiksminga, leidžia išspręsti iškylančias problemas, užkirsti kelią radikalių tendencijų formavimuisi. Galima pagrįstai teigti, kad sekmininkų mokymas neprieštarauja Lietuvos įstatymams ir bendrai priimtoms moralinėms normoms. Teisingumo ministerija nėra gavusi jokių nusiskundimų dėl neteisėtos, viešąją tvarką trikdančios LETKS narių veiklos. Taip pat pažymėtina aktyvi LETKS pozicija, siekiant Lietuvos sekmininkiškų bendruomenių integracijos į visuomenės gyvenimą bei vengiant galimų ekstremistinių tendencijų. Šia prasme ypač vertas dėmesio ETKS vyskupo R.Kupsčio viešai platintas atsiribojimas bei perspėjimai dėl kontroversiškos Visagino religinės bendruomenės „Kovčeg“ veiklos. Sekmininkų vyskupo būgštavimai pasitvirtino, o užimta aktyvi pozicija neleido „Kovčeg“ bendruomenei dar labiau išplėsti savo įtakos regione. 3. Iki Lietuvos valstybingumo praradimo 1940 metais Lietuvos sekmininkai buvo aktyviai auganti religinė kryptis. Radikalūs politiniai pokyčiai skaudžiai palietė sekmininkų bendruomenes. Dauguma jų buvo uždarytos, kitos buvo priverstos stoti į 1944 metais dirbtinai įkurtą TSRS Evangelikų krikščionių baptistų sąjungą. Tos sekmininkų bendruomenės, kurios nepakluso tarybų valdžios spaudimui ir į minėtą sąjungą nestojo, buvo priverstos veikti pogrindžio sąlygomis. Nepaisant sunkių gyvavimo sąlygų, tai, kad evangelinio tikėjimo krikščionys per praėjusį šimtmetį įsitvirtino Lietuvos visuomenėje, atrado savo nišą, tapo neatsiejama istorinio ir kultūrinio paveldo dalis, tvirtinama tiek Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto, tiek Vilniaus Pedagoginio Universiteto Visuotinės istorijos katedros, tiek Vilniaus Universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro pateiktose išvadose. 1989 m. sekmininkų bendruomenės paliko TSRS Evangelikų krikščionių ir baptistų sąjungą, o dar po dviejų metų dauguma Lietuvos sekmininkų bendruomenių sudarė atskirą religinę bendriją – LETKS. Pastarąjį
d
ešimtmetį LETKS nuosekliai augo. Lietuvos sekmininkai aktyviai dalyvavo ir dalyvauja ekumeniniuose renginiuose, LETKS yra viena iš didžiausios Lietuvoje ekumeninės organizacijos – Biblijos draugijos – steigėjų. Lietuvos sekmininkai aktyviai dalyvauja karitatyviniuose ir socialinės pagalbos projektuose, nuo 1989 metų reguliariai teikia pagalbą nuteistiesiems, 1999 -2000 m. įvairiuose Lietuvos vietovėse organizavo labdaros klinika, kurioje dalyvavo patyrę medikai iš JAV. LRTKS taip pat yra solidžių pasaulinių krikščioniškų organizacijų – Europos sekmininkų bendrijos, Pasaulinės Dievo asamblėjų draugijos, Tarptautinės evangelijos tikėjimo krikščionių asamblėjos – nare. Nors turinti tik apie du tūkstančius narių LETKS šiandien nėra gerai žinoma Lietuvos visuomenei ir yra problematiška vertinti, kiek ši sąjunga yra palaikoma visuomenės, tačiau tiek aktyvi ir nuosekli jos veikla, tiek tai, kad, kaip nurodoma Religijos studijų ir tyrimo centro išvadoje, LETKS nėra užsienio misionierių projektas, bet turi dešimtmečius besiformavusią atramą pačioje Lietuvoje, leidžia teigti, kad visuomenės palaikymas Lietuvos sekmininkams nėra mažesnis nei baptistams, metodistams ar kai kurioms mažiau skaitlingoms tradicinėms religinėms bendrijoms. Teisingumo ministerijos nuomone, valstybės pripažinimo suteikimas LETKS būtų nuoseklus valstybės interesus bei po Nepriklausomybės atkūrimo vykdomą religijos laisvės puoselėjimo politiką atitinkantis žingsnis, bent iš dalies atitaisantis skriaudas, kurias Lietuvos sekmininkai patyrė 1940 m. Lietuvai praradus Nepriklausomybę. Ministras | Vytautas Markevičius |
Andrius Navickas, 62 41 59, el.p.
šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą
Donatas Glodenis, 62 41 59, el.p.
šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo automatinių reklaminių žinučių, jums reikia veikiancio Javascript, kad galėtumėte pamatyti adresą
|
