|
Šliaužiantis okultizmas. Jis pamažu užvaldo mūsų žiniasklaidą, gyvenimus, sąmones. O gal reikėtų vardyti atvirkštine tvarka? Galbūt, tačiau pirmenybės suteikimas vienai ar kitai sričiai nedaug ką keičia.
Dažnam tai yra asmeninė patirtis: neretai kuria nors okultizmo sritimi susidomima iš smalsumo, išvydus kokį televizijos reportažą ar perskaičiuos straipsnį gyvenimo būdo žurnalo arba laikraščio puslapyje. Kitas žingsnį į šį tamsos kambarį žengia susidurdamas su neišsprendžiamomis gyvenimo ir kasdienybės problemomis, kurių niekas daugiau be įvairių „ala Naujojo amžiaus“ skatintojų nepagelbsti išspręsti. Dar kitas gauna kokį netikėtą privatų „apreiškimą“ ar kokį „šviesos blyksnį“ ir aklai įtiki pagal savo supratimą.
Kas dėl to kaltas? – matyt, pati įprasčiausia reakcija. Kalta tapti čia gali ir žiniasklaida, ir kunigai, ir istorinės aplinkybės, ir Petras ar Jonas... Tačiau kalbėti, matyt, reikėtų ne apie kaltuosius. Atpirkimo ožį visuomet surasime.
Dar prieš gerus du ar tris mėnesius okultizmo klausimas buvo gana plačiai svarstytas žiniasklaidoje ir šiaip pokalbiuose prie alaus ar arbatos puodelio. Atrodytų, kad šiandien apie okultizmą kalbėti jau netgi vėlu.
Tačiau baigiantis praėjusiai savaitei paskelbta žinia apie įvykusį Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinį posėdį vėl privertė suklusti: Lietuvos vyskupai paskelbė susitikimo metu kalbėjęsi apie okultizmo grėsmę šaliai ir apie tai, kad jau šią savaitę bus surengta spaudos konferencija, kurios metu bus pristatytas vyskupų požiūris į okultizmą ir, žinoma, kaip visada vyskupų laiškas tikintiesiems.
Tūlas pasakytų: taigi žiniasklaidoje nepaprastai sumažėjo straipsnių, o televizijose – reportažų ar laidų apie magiją ir kitus panašius reiškinius. Tad kam vyskupam stengti vėl grąžinti šias temas į žiniasklaidos puslapius?
Nejau vyskupus taip sujaudino tos vilniečiams skirtos religinės „Tai-Èi“ mankštos, kad prireikė vėl atkreipti dėmesį į įvairius naujojo religingumo ar pseudoreligijos reiškinius?
O gal vyskupai taip sunerimo dėl vadinamosios Scientologų bažnyčios ir Vilniaus dianetikos centro liepą ir rugpjūtį rengiamo keturias savaites truksiančio „Savanorių dvasininkų geros valios turo“ bei jų siekio suformuoti „Savanorių dvasininkų armiją“, kuri turėtų siekti išspręsti mūsų šalies žmonių problemas?
Greičiausiai paskata tapo tiek čia išvardyti faktai, tiek dar daugelis eilė kitų, čia nepaminėtų.
Visų pirma – supratimas, kad kiekvienam žmogui reikia tikėjimo ar religijos – kaip kas pavadinsime. Tai, kad Bažnyčia tuo rūpinasi – tikrai džiugu.
Bet ar vien rūpesčio pakanka? Juk nepakanka vien tik žinoti, kad problema egzistuoja. Èia net tiktų palyginimas su narkomanijos problema, kuri paprastai pradedama itin eskaluoti prieš eilinius rinkimus. Problema yra reali: kaip narkomanijos, taip ir okultizmo. O štai kova su problema dažnai tampa „pseudoįvykiu“, kuris yra sukuriamas trumpalaikiams tikslams pasiekti. Politikams – reitingams prieš rinkimus kilstelėti, Bažnyčiai – net nežinau kam.
Tačiau būtent Bažnyčia dažnai elgiasi tarsi siekdama kurti „pseudoįvykius“. Paskelbiamas viešas pareiškimas, dar kiek viešai pakalbama – tikintieji turėtų išgirsti šiuos pareiškimus ar žodžius ir suprasti, kad yra rūpinamasi, ir „padėti pliusiuką“ Bažnyčiai.
Bet juk būtent tai ir yra kiek „purvinoki“ viešieji ryšiai, padedantys pasiekti tik trumpų rezultatų, bet po kurių labai jau greit išaiškėja ir nuoga tiesa – išties vieši pareiškimai teturi tik labai menką pagrindą arba net išvis jo neturi. Būtent toks elgesys Bažnyčiai ir netinka, nes jie yra negrįsti tiesa.
Įdomiu žingsniu tapo vyskupų pasirinktas sprendimas. Vartosiu paprastą kalbą – intrigavimas. Paskelbdami pranešimą apie vykusį plenarinį posėdį vyskupai kiek praskleidė užsklandą: kalbėjomės apie okultizmą, bet daugiau pasakysime kitą savaitę. Puikus ėjimas – ne viena žiniasklaidos priemonė tuo susidomėjo ir jau praėjusią savaitę parengė reportažus apie okultizmo problematiką. Žinoma, tai buvo vienetiniai „pasirodymai“, tačiau jie jau priminė problemą, kurią pažadėta plačiau išgvildenti artimiausiu metu, jau šio ketvirtadienio spaudos konferencijoje. Susidomėjimo turėtų netrūkti.
Tai teikia vilčių, kad šį kartą vyskupų pareiškimas bus ne „pseudoįvykis“, be jokio konkretesnio pagrindo. Norėtųsi tikėtis, jog spaudos konferencijoje nebus tik pasisvaidyta kaltinimais įvairiomis kryptimis dėl okultizmo įsisiūbavimo Lietuvoje, kad bus pasiūlytos konkrečios sprendimo galimybės ir rekomendacijos tikinčiųjų bendruomenėms, pavieniams tikintiesiems ar visiems gyventojams.
O gal net bus pristatyta tai, ką Bažnyčia veikia siekdama, kad mūsų gyvenimuose tamsumos vis mažėtų? Arba bent jau ką planuoja veikti ir kokiais būdais? Gal bus pamąstyta apie kokią nors krikščionišką ar katalikišką mankštą? Kiek juokauju, tačiau tikrai norėtųsi konkretumo.
Kitaip ir vėl teks prabilti apie „pseudoįvykį“, nepagrįstą jokia realia veikla. O tik siekiu priminti apie save. Bet rinkimai juk dar negreit, o ir Bažnyčia savaisiais reitingais juk nesirūpina. Argi ne taip?
Imta iš www.bernardinai.lt
{moscomment} |
