|
Ekonomika ir religija: ar yra kokių nors sąsajų tarp šių iš pirmo žvilgsnio nesusijusių gyvenimo sričių? Apie tokias sąsajas kalbėjo jau sociologijos klasikas Maksas Vėberis, ieškojęs kapitalizmo dvasios kalvinizme. Jau klasika tapusioje tezėje, jis teigė, kad kapitalizmo kaip ekonominės santvarkos pagrindo dvasia yra kilusi iš kalvinizmo mokymo, jog Dievo prielankumas žmogui matyti iš jo gerbūvio šiame gyvenime, todėl verta visas jėgas skirti darbui. Tokiu būdu, daug dirbdamas ir taupiai gyvendamas žmogus, pasak Vėberio, sukuria tvirtą ekonominę sistemą. Panašių sąsajų tarp ekonomikos ir religijos kiti sociologai aptiko ir konfucianizme.
Tačiau šį kartą pabandykime paieškoti atvirkštinio religijos ir ekonomikos santykio ir išsikelkime klausimą, ar ekonominės suirutės įtakoja naujų religijų susikūrimą arba jau egzistuojančių religinių bendruomenių veiklos suaktyvėjimą. Pasirodo tokių pavyzdžių esama ir jų randame religinių procesų istorijoje. Pavyzdžiui, prisiminkime devynioliktojo amžiaus pirmojoje pusėje susikūrusias naujas religines bendruomenes, ypatingai tas, kurios susikūrė JAV, Niujorko valstijoje – Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia (mormonai) bei Jehovos liudytojus. Tai vienos iš sėkmingiausiai veikiančių naujųjų religijų, išlikusių iki šių dienų ir gerai žinomų daugeliui. Tuo tarpu pažvelgę į šių bendruomenių pradžią aptiksime jų įkūrėjus, skleidžiančius savo idėjas tarp nusivylusių Niujorko valstijos gyventojų, ištiktų gilios socialinės ir ekonominės krizės. Pilni imigrantų laivai iš Senojo žemyno švartavosi Niujorko uoste, tačiau jų viltys pradėti naują gyvenimą, žlugdavo susidūrusios su bedarbyste ir ne tik. Abiejų minėtų naujųjų religijų atvejais šiems žmonėms buvo pasiūlytos naujos religinės alternatyvos. Mormonizmas yra žinomas kaip amerikietiškos svajonės religinis atitikmuo atsiliepęs į šių žmonių viltis, kad jų gyvenimas dabar bus iš esmės kitos kokybės, naujoje šalyje – naujas tikėjimas ir naujoviškas gyvenimo stilius. Mormonų atveju tai buvo gyvenimas gausiose poligaminėse šeimose, o vėliau išėjimas iš tuometinių Jungtinių Valstijų bei apsigyvenimas dykumoje. Jehovos liudytojų atveju buvo pasiūlytas labiau apokaliptinis paaiškinimas susidariusiai situacijai ir nurodyta artėjančios pasaulio pabaigos data, kuri vėliau buvo ne kartą nukelta. Tačiau tiksliau žinant kiek laiko reikės kentėti juk pasidaro lengviau išgyventi.
Religijos sociologai kaip vieną iš naujų religinių bendruomenių susikūrimo priežasčių aptarė deprivacijos arba netekties aspektą. Netekti galima daug ko – pradedant artimais žmonėmis, statusu visuomenėje, materialiniu pagrindu ir t.t. Socio-ekonominės depresijos metais susidaro didelis būrys žmonių, išgyvenančių netektį ir jie, pasak deprivacijos teorijos, yra atviri naujoms religinėms bei politinėms idėjoms, atliepiančioms jų nerimą ir netektis.
Religinio sambrūzdžio pavyzdžių galime aptikti ir palyginus nesenoje istorijoje. Pavyzdžiui, religinis atgimimas pasižymėjęs dideliu bažnyčių lankomumu bei naujų religijų įsikūrimu Lietuvoje nepriklausomybės kovų akivaizdoje 1989 – 1990 metais ir kuris tęsėsi keletą metų taip pat buvo įtakotas socio-ekonominių veiksnių, tokių kaip vienos ekonominės ir politinės santvarkos keitimas kita. Vėliau tam tikrą religinį sambrūzdį galėjome stebėti 1999 – 2000 metais, turiu omeny, Visagino Jėzaus Kristaus bažnyčios vadovaujamos pastoriaus Teimurazo Jedžibijos egzodą į Lenkiją, vėliau į Didžiąją Britaniją. Šio egzodo priežastimi, pati bendruomenė nurodė religinį persekiojimą, kurį ji neva patyrė iš nacionalinės žiniasklaidos pusės, tačiau tikėtina, kad tarp svarbių tokio pasirinkimo priežasčių buvo ir prasidėjusios kalbos apie Ignalinos atominės elektrinės, išlaikiusios visą Visagino miestą, uždarymą. Sutapimas ar ne, bet ir tuo metu, buvo daug kalbama apie ekonominę krizę, kuri atsirito iš Rusijos. Be to, prisidėjo tūkstantmečių sandūra, kuri taip pat giliai veikia religines sąmones.
Taigi, šiandien 2008-ieji ir vėl esame atsidūrę ekonominės krizės akivaizdoje, tik šį kartą tai pasaulinė krizė, tad ir religinis atsakas į ją gali būti kur kas platesnio mąsto. Didžiojoje Britanijoje humanistų asociacija jau sureagavo į suaktyvėjusią religinių bendruomenių veiklą išlydėdama į Londono gatves autobusus su užrašu „Tikėtina, kad Dievo nėra. Nustokite pergyventi ir džiaukitės gyvenimu“. Tuo tarpu plakatas Vilniaus gatvėje kviečia „Metas ieškoti Viešpaties“. Atrodo prasidėjo religinio gyvenimo aktyvusis metas, religinėms bendruomenėms ir pavieniams pranašautojams vėl atsiveria galimybės ekonominės krizės akivaizdoje padėti žmonėms atsakyti į ontologinius ir egzistencinius klausimus. Na, o visiems besidomintiems religiniais procesais prasidėjo dar vienas palankus metas.
|
